rakti

1 ràkti, rãka (rãkia, rañka), rãkė (rãko) 1. tr. krapštyti: Aš rakštį rakù, norėdamas ištraukti J. Rãkė rãkė i prarakė skaudulį ant rankos Kv. Nebràk – gal[ia] užsirožyti Kv. A niežta, ka taip ausį rakì? Krš. Rãka rãka tas ausis atsistojęs Rdn. Kaip ana įkišo tą žirnį į nosį, teip ana rãkė Gršl. Tėvas rakė su viela užakusį pypkiakotį Pč. Krupiau, ką ten dabar tu rakì?! Krš. ^ Ankstybasis dantis rakia, vėlybasis akis krapšto LTR(Vv). Kas rañka, tačiau skylės nedaro? flk. 2. tr. Ak durti: Rãka votį Lp. Votis savaimiai pratrūko neraktà J.Jabl. 3. intr. R, N, skilti, kaltis (paukščiukams iš kiaušinių): Žąsiukai, viščiukai ranka jau iš kiaušio, t. y. skilsta J. | refl. Skr, Als: Vištaliai jau rãkas Kv. Kiaušius atšaldė, i antyčiai nebsìrakė Kv. 4. Tvr kasti: Anas, lopetą pasiėmęs, daržą rãka Gdr. ║ rausti: Barsukas, anas rãka žemę, norose gyvena Pst. 5. Ktk kasti, rauti (šakniavaisius): Ateina ruduo, reikia burokai ràkt Dglš. Rakiaũ rakiaũ, net rankos pradė[jo] sopėt Dsn. Plotai neraktų̃ burokų Tvr. Daržas da reikia ràkt Švnč. 6. tr. DŽ šnek. nevikriai ką dirbti, knebinėti: Tokia ana ir nėrėja: vienas pirštines visą žiemą rãka Vvr. 7. refl. šnek. kabintis, rioglintis: Kur rakíes? Trgn. 8. refl. šnek. kibti: Ar tu pamesi ràktis in mano biednos galvos?! Ktk. 9. tr. daug vežti, gabenti: Vežimais rãkė burokus Dglš. 10. tr. šnek. sukti, apgauti, vogti: Apsižiūrėk, diedule, ba jis jus rãka Alk. Jau jiem tę nėr ką ràkt Bgt. 11. tr. DŽ šnek. galabyti, šaudyti: Reiktų tas rupūžes šernas ràkti į žemę – ne, gamtą saugo! Krš. Vokytis ràks anus žemėn Šts. ║ mušti: Cigonas, numie parjojęs, ieškos ukazijų, kad anam pati ką norint pasakytum, jau anas raks aną (ps.) S.Dauk. \ rakti; atrakti; įrakti; išrakti; nurakti; parakti; perrakti; prarakti; prisirakti; razrakti; surakti; užrakti